žiodyti — žiódyti vksm. Žiódyti vai̇̃ką, árklį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apžiodyti — tr. priversti apžioti: Apžiodęs čia šitai, papjovęs po kaklo Vž. žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
atžiodyti — tr. atverti: Burną atžiodė ir man visus po vieną dantis išrinko iš burnos LTR(Slk). žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išžiodyti — tr. Š 1. priversti atverti burną, nasrus: Išžiodęs kišk, jei nori, anam – nevalgo, i viskas End. Pūtė pūtė, atpūtė jam dvasią, tiesiai į gerklę, išžiodę Sdb. Išžiodei arklį, pažiūrėjai dantỹs ir žinai, senas ar ne Ds. Išžiodė [paršą], dasderino … Dictionary of the Lithuanian Language
pražiodyti — tr. NdŽ, KŽ, DŽ1 1. priversti ką praverti burną arba nasrus: Pats negers, pražiodyk ir įpilk Srv. Pražiodė ir supylo vaistus katinui Aln. Ligonį atlošus pražiodžiama, inkišama gerklėn šaukštelio kotą, apteptą medum su žąsių ar kiškiataukiais… … Dictionary of the Lithuanian Language
razžiodyti — ×razžiodyti (hibr.) tr. priversti išsižioti: Anas razžiodino jį Šlčn. žiodyti; apžiodyti; atžiodyti; išžiodyti; pražiodyti; razžiodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
žiodinti — ( yti), ina, ino Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, žiodìnti, ìna, ìno J.Jabl; M, L žr. žiodyti: 1. Žiodink ėrelį, kad jis išsižiotum J. Mama ima šaukštą į ranką ir prievarta žiodina berniuką rš. ^ Išžiodyt niekas nežiodina, patys siurbia visur (juok.) Brš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
žiodymas — sm. (1) DŽ1 → žiodyti … Dictionary of the Lithuanian Language
